Išgydymas Betzatoje
1Kiek vėliau buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. 2Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, hebrajiškai vadinama Betzata, turinti penkias stogines. 3Jose gulėdavo daugybė ligonių – aklų, raišų, išsekusių. 5Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus. 6Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar norėtum pasveikti?“ 7Ligonis atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats nueinu, kitas įlipa greičiau už mane“. 8Tada Jėzus tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“ 9Ir žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti.
Toji diena buvo šabas. 10Todėl žydai užsipuolė išgydytąjį: „Šiandien šabas, tau negalima nešti gulto“. 11Jis paaiškino: „Tas, kuris mane išgydė, man liepė: ‘Imk savo gultą ir eik!’“ 12Jie klausinėjo: „O kas tasai žmogus, kuris tau liepė: ‘Imk ir eik’?“ 13Išgydytasis nežinojo, kas jis, kadangi Jėzus buvo pasitraukęs dėl minios, susirinkusios toje vietoje.
14Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nuodėmių nebedaryk, kad neatsitiktų kas blogesnio!“ 15Žmogus nuėjo ir pranešė žydams, kad jį išgydė Jėzus.
Jėzus ir dangaus Tėvas
16Žydai dėl to ir persekiojo Jėzų, kad jis taip darydavo šabo dieną. 17O Jėzus jiems sakydavo: „Mano Tėvas darbuojasi ligi šiolei, todėl ir aš darbuojuosi“. 18Užtat žydai dar labiau ieškojo progos jį nužudyti, nes jis ne tik nepaisydavo šabo, bet ir vadino Dievą savuoju Tėvu, šitaip lygindamas save su Dievu. 19Į šį kaltinimą Jėzus jiems atsakė:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
Sūnus nieko negali daryti iš savęs,
o vien tai, ką mato darant Tėvą,
nes ką jisai daro,
lygiai daro ir Sūnus.
20O Tėvas myli Sūnų,
ir parodo jam visa, ką pats daro.
Ir jam parodys dalykų,
dar didesnių už šituos,
kad jūs stebėsitės.
21Kaip Tėvas prikelia numirusius
ir juos atgaivina,
taip ir Sūnus grąžina gyvybę,
kam tik panorėjęs.
22Ir nieko Tėvas neteisia,
bet visą teismą pavedė Sūnui,
23kad visi gerbtų Sūnų,
kaip gerbia Tėvą.
Kas negerbia Sūnaus,
tas negerbia jį siuntusio Tėvo.
24Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
kas mano žodžių klauso
ir mane atsiuntusį tiki,
tas turi amžinąjį gyvenimą
ir nepateks į teismą,
nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.
25Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
ateis valanda – ir dabar jau yra, –
kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą,
ir kurie bus išgirdę, tie bus gyvi.
26Kaip Tėvas turi gyvybę pats savyje,
taip davė ir Sūnui turėti gyvybę pačiam savyje.
27Jis taip pat suteikė jam galią teisti,
nes jis – Žmogaus Sūnus.
28Nesistebėkite, kad ateis valanda,
kai visi gulintieji kapuose
išgirs jo balsą.
29Kurie darė gera, prisikels gyventi,
kurie darė bloga,
prisikels stoti į teismą.
30Iš savęs aš nieko negaliu daryti.
Aš teisiu, kaip girdžiu,
ir mano teismas teisingas,
nes aš ieškau ne savo valios,
bet valios to, kuris mane yra siuntęs.
Tėvo liudijimas Sūnui
31Jei tik aš pats apie save liudyčiau,
mano liudijimas nebūtų tikras.
32Bet apie mane liudija kitas,
ir aš žinau
jo liudijimą apie mane esant tikrą.
33Jūs buvote nusiuntę pasiuntinius pas Joną,
ir jis paliudijo tiesą.
34Aš nesigriebiu žmogaus liudijimo,
bet šitai kalbu tam,
kad jūs būtumėte išgelbėti.
35Jonas buvo degantis ir šviečiantis žiburys,
tačiau jūs panorėjote tik valandėlę
jo šviesa pasidžiaugti.
36Aš turiu aukštesnį liudijimą negu Jono:
tie darbai,
kuriuos man skyrė nuveikti Tėvas,
patys darbai, kuriuos aš darau,
liudija apie mane,
kad mane yra siuntęs Tėvas.
37Taip! Mane pasiuntęs Tėvas
paliudijo apie mane.
Bet jūs niekada nesate girdėję jo balso
nei regėję jo veido,
38ir jo žodis jumyse nesilaiko,
nes jūs netikite tuo, kurį jis yra siuntęs.
39Jūs tyrinėjate Raštus,
nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą.
Tie Raštai ir liudija apie mane,
40bet jūs nenorite ateiti pas mane,
kad turėtumėte gyvenimą.
Netikėjimo šaknys
41Garbės iš žmonių aš nepriimu.
42Aš matau,
kad jūs neturite savyje Dievo meilės.
43Aš atėjau savo Tėvo vardu,
o jūs manęs nepriimate.
Jei kitas ateitų savuoju vardu,
jūs jį priimtumėte.
44Kaipgi jūs galite įtikėti,
jeigu vienas iš kito priimate garbę,
o tos garbės, kuri iš vieno Dievo ateina,
jūs neieškote.
45Nemanykite, kad aš jus kaltinsiu Tėvui!
Jūsų kaltintojas yra Mozė,
į kurį esate savo viltis sudėję.
46Jeigu jūs tikėtumėte Moze,
tai tikėtumėte ir manimi,
nes jis rašė apie mane.
47Kadangi jūs netikite jo raštais,
kaipgi patikėsite mano žodžiais?!“
